JAV, Europa ir Japonija svarsto naują ekonomikos skatinimo planų etapą.

Po „Juodojo pirmadienio“ pasaulinėje rinkoje Jungtinės Valstijos, Europa ir Japonija planuoja įvesti daugiau ekonomikos skatinimo priemonių – nuo ​​fiskalinės iki pinigų politikos – ir pradėti naują ekonomikos skatinimo etapą, kad būtų galima atsispirti blogėjančiai rizikai. Analitikai teigia, kad dabartinė ekonominė ir finansinė padėtis yra sunkesnė nei tikėtasi ir reikalauja daugybės skubių priemonių. JAV, Europa ir Japonija svarsto naują ekonomikos skatinimo planų etapą.

Mes sustiprinsime ekonomikos skatinimą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad su Kongresu aptars „labai reikšmingą“ darbo užmokesčio mokesčio sumažinimą ir kitas gelbėjimo priemones, taip pat keletą svarbių ekonominių priemonių, skirtų paremti naujojo plaučių uždegimo protrūkio paveiktas įmones ir asmenis bei stabilizuoti mūsų ekonomiką.

„Politico“ svetainėje paskelbtame pranešime teigiama, kad rugsėjo 9 d. popietę JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Baltaisiais rūmais ir aukščiausiais iždo pareigūnais aptarė fiskalinio skatinimo priemones. Be to, kad siekiama gauti Kongreso pritarimą darbo užmokesčio mokesčio sumažinimui, svarstomos tokios galimybės kaip apmokamos atostogos tam tikroms darbuotojų grupėms, gelbėjimas mažoms įmonėms ir finansinė parama nuo protrūkio nukentėjusioms pramonės šakoms. Kai kurie ekonomikos pareigūnai taip pat pasiūlė teikti pagalbą labiausiai nukentėjusiems regionams.

Šaltiniai teigia, kad Baltųjų rūmų patarėjai ir ekonomikos pareigūnai pastarąsias 10 dienų nagrinėjo politikos galimybes, kaip suvaldyti protrūkio poveikį. Niujorko akcijų rinka rytą krito daugiau nei 7 procentais, o vėliau pasiekė 7 procentų ribą ir suveikė automatinis elektros tiekimo nutraukimas. „Bloomberg“ pranešė, kad Trumpo pareiškimas žymi administracijos pozicijos dėl ekonominio skatinimo poreikio pasikeitimą.

Federalinis rezervų bankas rugsėjo 9 d. taip pat pasiuntė tolesnį skatinimo signalą, padidindamas trumpalaikių repo operacijų mastą, kad palaikytų trumpalaikio finansavimo rinkos veikimą.

Niujorko federalinis rezervų bankas pranešė, kad padidins savo vienos nakties ir 14 dienų trukmės repo operacijų skaičių, siekdamas patenkinti augančią finansų įstaigų paklausą ir išvengti tolesnio spaudimo JAV bankams ir įmonėms.

Pranešime teigiama, kad FED politikos pakeitimai buvo skirti „padėti palaikyti sklandų finansavimo rinkų veikimą, rinkos dalyviams įgyvendinant verslo atsparumo programas, skirtas reaguoti į protrūkį“.

Praėjusią savaitę FRS atvirosios rinkos komitetas sumažino bazinę federalinių fondų palūkanų normą puse procentinio punkto, sumažindamas tikslinį diapazoną iki 1–1,25 %. Kitas FRS posėdis numatytas kovo 18 d., ir investuotojai tikisi, kad centrinis bankas vėl sumažins palūkanų normas, galbūt net anksčiau.

ES svarsto galimybę atidaryti subsidijų langą

Europos pareigūnai ir akademikai taip pat vis labiau nerimauja dėl protrūkio poveikio, teigdami, kad regionui gresia recesija, ir žada skubiai reaguoti ekonomikos skatinimo priemonėmis.

Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ vadovas pirmadienį Vokietijos transliuotojui SWR sakė, kad dėl protrūkio Vokietijos ekonomika gali būti panirusi į recesiją, ir paragino Vokietijos vyriausybę imtis aktyvesnių veiksmų.

Iš tiesų, balandžio 9 d. Vokietijos vyriausybė paskelbė apie keletą fiskalinių subsidijų ir ekonomikos skatinimo priemonių, įskaitant darbo jėgos subsidijų sušvelninimą ir subsidijų protrūkio paveiktiems darbuotojams padidinimą. Nauji standartai įsigalios nuo balandžio 1 d. ir galios iki šių metų pabaigos. Vyriausybė taip pat pažadėjo suburti pagrindinių Vokietijos pramonės šakų ir profesinių sąjungų atstovus, kad būtų parengtos priemonės, skirtos finansiškai paremti labiausiai nukentėjusias įmones ir palengvinti jų finansavimo apribojimus. Atskirai vyriausybė nusprendė nuo 2021 iki 2024 m. padidinti investicijas 3,1 mlrd. eurų per metus, o per ketverius metus – iš viso 12,4 mlrd. eurų, kaip išsamaus skatinimo paketo dalį.

Kitos Europos šalys taip pat bando gelbėtis. Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Le Maire teigia, kad dėl protrūkio Prancūzijos ekonomikos augimas 2020 m. gali nukristi žemiau 1 %. Prancūzijos vyriausybė imsis tolesnių priemonių įmonėms paremti, įskaitant leidimą atidėti įmonių socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mokesčių mažinimą, Prancūzijos nacionalinio investicinio banko, skirto mažų ir vidutinių įmonių kapitalui stiprinimą, nacionalinę savitarpio pagalbą ir kitas priemones. Slovėnija paskelbė 1 milijardo eurų vertės skatinamąjį paketą, skirtą poveikiui įmonėms sušvelninti.

Europos Sąjunga taip pat ruošiasi įdiegti naują ekonomikos skatinimo paketą. ES lyderiai netrukus surengs skubią telekonferenciją, kad aptartų bendrą atsaką į protrūkį, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Europos Komisija svarsto visas ekonomikos rėmimo galimybes ir vertina sąlygas, kurios suteiktų vyriausybėms lankstumo teikti viešąsias subsidijas nuo protrūkio nukentėjusioms pramonės šakoms, tą pačią dieną sakė Komisijos pirmininkas Martinas von der Leyenas.

Japonijos fiskalinė ir pinigų politika bus sustiprinta

Japonijos akcijų rinkai įžengus į techninių meškų rinkos laikotarpį, pareigūnai pareiškė esantys pasirengę įvesti naujas skatinimo priemones, kad būtų išvengta per didelės rinkos panikos ir tolesnio ekonomikos nuosmukio.

Japonijos ministras pirmininkas Shinto Abe ketvirtadienį pareiškė, kad Japonijos vyriausybė nedvejodama įgyvendins visas būtinas priemones dabartinėms pasaulinėms visuomenės sveikatos problemoms spręsti, pranešė užsienio žiniasklaida.

Japonijos vyriausybė planuoja antrajai reagavimo į protrūkį bangai išleisti 430,8 mlrd. jenų (4,129 mlrd. JAV dolerių), ketvirtadienį „Reuters“ pranešė du vyriausybės šaltiniai, tiesiogiai susipažinę su situacija. Šaltinių teigimu, vyriausybė taip pat planuoja imtis fiskalinių priemonių, kurių bendra vertė siekia 1,6 trilijono jenų (15,334 mlrd. JAV dolerių), įmonių finansavimui paremti.

Japonijos banko valdytojas Hirohito Kuroda kalboje pabrėžė, kad centrinis bankas nedvejodamas veiks pagal ankstesniame pareiškime išdėstytą elgesio kodeksą, siekdamas rinkos stabilumo, didėjant neapibrėžtumui dėl Japonijos ekonomikos, mažėjant investuotojų pasitikėjimui ir nestabiliai judant rinkai.

Dauguma ekonomistų tikisi, kad Japonijos bankas šį mėnesį vyksiančiame pinigų politikos posėdyje padidins skatinamąją programą, o palūkanų normos nekeis, rodo apklausa.

 


Įrašo laikas: 2020 m. kovo 11 d.